- atsistovėti
- atsistovė́ti vksm. Pãdažas trupùtį palai̇̃komas, kad atsistovė́tų.
.
.
atbūti — I. 1. intr. išbūti, praleisti kur kiek laiko: Atbuvęs ligi pusnakčio, išgirdo neišpasakytą žemės drebėjimą MPs. ║ atgyventi: Atbuvaĩ jau ant svieto Pls. 2. intr. atsistovėti: Linai jau yr atbùvę, jau gali minti Šts. | refl.: Pirmiau linus… … Dictionary of the Lithuanian Language
atidargti — atidar̃gti intr. atmirkti, atsikloti, atsistovėti (apie linus): Linai atidargo po kelių savaičių Šts. dargti; atidargti; išdargti; nudargti; padargti; razdargti; sudargti … Dictionary of the Lithuanian Language
atklojėti — tr. 1. sarginti (kiek laiko): Kaip insirgo vyras, tai septynerius metus atklojėjau Prng. 2. daryti, kad atsistovėtų, išdirgtų (linai): Velnių neštieji ir pamestieji, negalėjo linų geriau atklojėti! J.Balt. Visi jie (linai) atklojėti ir pristatyti … Dictionary of the Lithuanian Language
atlukoti — tr. 1. atšipinti, padaryti buką, atmušti: Kam tu kirvį atlukojai kapodamas šakas? Dglš. | refl.: Kiba geležis pjaustėt, kad peilis atsilukojęs Vdš. ║ refl. atsilupti, atplūšyti: Nagos atsilukoja Ml. Piestas atsilukojo – nebuvo apkaustytas Ml.… … Dictionary of the Lithuanian Language
atsikvanksoti — atsibūti, atsistovėti, atsiknopsoti: Na, jo arkliai ir atsikvañkso prie alinės Vl. kvanksoti; atsikvanksoti; iškvanksoti; pakvanksoti; prikvanksoti … Dictionary of the Lithuanian Language
užgulėti — užgulėti, ùžguli (užgùli), ėjo 1. tr. gulint ką laimėti ar netekti: Dirbdamas tai vis uždirbi, o gulėdamas ką užgulėsi? Sml. | prk.: Tebuvo balnicoj (ligoninėje) dvi nedėlias, ir užgulėjo (reikėjo užmokėti) arti aštuoniasdešimt zlotų Klt. 2.… … Dictionary of the Lithuanian Language